Įkvėpimas šiam projektui kilo dar šią vasarą, ieškant idealių medžių mūsų pirmajam „Kanklių Sutartinė medžiuose“ projektui. Tada radome daug puikių nudžiuvusių medžių, kurie nebuvo tinkami tiesiogiai įmontuoti stygas dėl savo dydžio, formos ar išpuvimo lygio.  Tuo pat metu Zenono Slaviūno archyvuose pradėjome atrasti sutartines, kurių negalėjome interpretuoti tiesiogiai pagal jų užrašus. Mes nusprendėme, kad šias keistas sutartines galima derinti su medžiais, kuriuos pagal ankstesnį projektą laikėme našlaičiais. Suomių ir baltų kultūroje terminas „našlaitis“* gali turėti gilesnę prasmę, nurodydamas asmens izoliacijos nuo gamtos ar bendruomenės jausmą. Mūsų pasirinktos sutartinės  byloja ta metą,  kada paliekami tėvų namai tam, kad sukurti savo šeimą, bet taip niekad ir nesijaučiant savu naujoje vietoje…  

Esam jau ankščiau eksperimentavę su pritvirtinamomis kanklėmis/arfomis prie medžių. Stygos iš anksto yra lengvai įtempiamos ant kanklių formos faneros karkaso, tam, kad  galutinai būtų galima įtempti jas, kad jos skambėtų. Šis karkasas pririšamas diržais aplink nudžiuvusio medžio kamieną ar šaką; tokiu būdu medis palaiko instrumento formą, bei įgarsina skambinamas stygas.  Mes nusprendėme sukonstruoti pritvirtinamas kankles, kurių formą pritaikėm pagal pasirinktus medžius ir jų aplinką. Kanklių dizainą dar labiau paveikė sutartinės tema. Pirmojoje sutartinėje „kena ti gaideliai gydo“ minimas gaidžio giedojimas. Dalis medžio, kurį jam radome, primena gaidžio sketerą,  tai, savo ruožtu,  mums ir atspindi kanklės. Antrojoje sutartinėje yra ančių atvaizdai. Tad radome du medžius, pasvirusius virš upės,  kur kanklės tarsi atspindi ramybėje gulinčias antis. Mums buvo netikėta ir malonu  filmavimo metu išgirsti apylinkės ančių ir gaidžių šauksmus.

*Projekto lietuviškame pavadinime naudojame senovinį našlaičio pavadinimą „sirata”, nes būtent ji dažniausiai aptinkama tradicinėse dainose ir sutartinėse.

Projekto remėjas: Lietuvos Kultūros Taryba